stūgčioti

stū́gčioti, -ioja, -iojo iter. dem. staugti: 1. Kaip tik sutems, ir stū́gčioja kano kas miške už ežero Ds. 2. Ar nenustosi stū́gčiot, tu rėksny! Ds. 3. iter. dem. staugti 4: Gatvėse knibždėjo žmonės, stūgčiojo autobusai, tarškėjo vežimai rš.